///

Kovo 22d.
Nebežinau, kas man darosi. Tikriausiai pervargau. Mokykla ir namų ruoša tikrai užknisa. Jaučiuosi kaip pilnu etatu dirbanti neišmanėlė ir net negaunanti atlyginimo. Taip taip, kol nėra tėvų nesu priversta tvarkytis, bet tvarka - geriausia Mantės draugė, taip, kad tenka.
Atsisėdusi pailsėti, žiūriu į vieną tašką net nemirksėdama. Bijau, kad užsimerkimas išnaudos per daug energijos, kurios ir taip beveik neliko. Ryte visiškai užsimerkusi atlieku pusę darbų: prasimerkiu tik norėdama pamatyti save veidrodyje. Kasdien jaučiu, kaip iš ypročio pasikelia mano antakiai: jie bando vaidinti pasauliui, jog aš visiškai žvali. Deje, nepavyksta.