and I wonder if you ever stop to think 'Man, I miss her'

Nenoriu, kad dėl manęs verstų kalnus, kurtų dainas ar neužmigtų naktimis. Užtektų jau vien ir to, kad bent akimirką pagalvotų prieš miegą. Tos meilės seilės ir panašios banalybės kuo toliau, tuo labiau man atrodo netikros, kažkieno sukurtos pasakos, kad mažos mergaitės turėtų kuo tikėti, bet... kartais taip norisi susirangyti kažkieno šiltame glėbyje ir daugiau nieko neveikti ar tiesiog žinoti, kad kažkur yra žmogus, kuriam ant tavęs nenusispjaut. Bent jau kolkas. Žinau, kad skamba tikrai kvailai, bet taip jau būna, kai nugali naivumas.